Valstybė niekaip neapsisprendžia, tad apsispręskite jūs – ar norite orios pensijos?

Jeigu žiūrite televiziją, klausotės radijo ar internete skaitote naujienas, tikriausiai ne kartą girdėjote mūsų senjorų pasipiktinimą mažomis pensijomis. Nors jie sąžiningai dirbo kone visą savo gyvenimą, valstybės skiriama parama sunkiai leidžia gyventi oriai, o kai kada nepavyksta net ir sudurti galą su galu. Tenka pripažinti, kad socialinės apsaugos sistema, ypač pensijų klausimais, Lietuvoje veikia prastai. Didžioji dalis žmonių – nepatenkinti. Ne kas kitas, o antroji kaupimo pakopa sulaukia daugiausiai kritikos, reformų, pakeitimų ir yra mažiausiai stabili, tačiau labiausiai reklamuojama taupymo forma. Susidaro vaizdas, kad valstybė paprasčiausiai nežino, ar galės suteikti jums orią senatvę, pasvarstykite, ar nereikėtų visko imti į savas rankas?..

Pati sistema jums garantuoja tik nerimą

Jeigu žvelgtume į patį pensijų kaupimo principą, Lietuvoje veikianti sistema neturi didelių ateities perspektyvų. Nors panašus modelis yra taikomas ir likusioje Vakarų Europoje, tai yra daug turtingesnės šalys, kur realybė yra truputėlį kitokia.

Tai, ką jūs mokate kaip mokesčius ir kas, jūsų manymu, užtarnauja pensiją iš valstybės, iš tiesų nieko jums negarantuoja. Dabartiniai mokesčiai yra skiriami dabartinių pensininkų išlaikymui. Jūsų valstybinė (I pakopos arba Sodros) pensija jums bus mokama iš tų žmonių „sunešto krepšelio“, kurie bus darbingi tada, kai jūs jau būsite pensinio amžiaus.

Tad viskas priklauso nuo dirbančių žmonių skaičiaus ir jų sumokamų mokesčių.

Na, bet nereikia daug mąstyti, kai prisimenama, jog iš Lietuvos itin sparčiai išvyksta jauna darbo jėga. Prognozuojama, kad po ~30 metų gyventojų liks <2 milijonai, tad surinkto biudžeto dalis, skiriama pensijoms, neišvengiamai trauksis.

Tai signalizuoja didžiulį pavojų socialinės apsaugos sistemai Lietuvoje. Dauguma pakeitimų (bent jau dalinai) vyksta dėl to, jog po 10-20 metų neatsivertų didžiulės problemos. Be to, Sodra ilgą laiką turėjo didžiulį deficitą arba skolą. Rodos, kad reikalai dabar yra daug geresni, tačiau niekada negali žinoti, kas bus rytoj ir kaip valstybėje, kurioje sparčiai mažėja gyventojų, keisis pensijų sistema.

Kas yra dabar?

Šiuo metu Lietuvoje veikianti pensijų sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo gana nesudėtingai. Deja, tai tik apgaulinga išorė. Pačios sistemos viduje slypi galybė niuansų ir sudėtingai aiškinamų detalių, kurios sumažina galimybę įprastam kaupėjui gauti maksimalią naudą, ypač II pakopoje. Įstatymų leidėjai nuolat ginčijasi su ekonomistais. Pastarieji teigia, jog dabartinėmis sąlygomis iš planuojamos orios pensijos gali likti tik oras, o seimūnai įnirtingai tvirtina priešingai, bandydami nugesinti aistras.

Šiuo metu Lietuvoje veikianti pensijų sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo gana nesudėtingai. Deja, tai tik apgaulinga išorė.

Įdomus niuansas čia yra tik tas, kad ekonomistų nuomonės nekinta jau ilgai, o įstatymus leidžiantys asmenys, kurie girią sistemą, nevengia kas keletą metų atlikti rimtus pakeitimus. Tačiau kaip viskas veikia iš tiesų?

Pensijų sistemą sudaro trys skirtingos pakopos (lygiai). Pirmasis lygis arba pirmoji pakopa yra valstybinis socialinis draudimas. Tai – sistema, paremta visų mūsų atsakingumu, solidarumu. Uždirbantys asmenys moka mokesčius, o iš jų „sunešto“ krepšelio yra mokamos pensijos dabartiniams pensininkams. Išmokos dydis priklauso nuo turėtų pajamų ir sukaupto stažo.

Antrasis lygis arba antroji pakopa – valstybės parama + savarankiškos įmokos. Dėl šios dalies kyla daugiausiai diskusijų ir kontraversijų. Ji pasirenkama savarankiškai (žmonės iki 40-ies yra įtraukiami automatiškai, tačiau galite to iškart atsisakyti). Čia jūsų kaupiami pinigai yra investuojami. Prie jūsų sumokamų įmokų valstybė prideda paramą iš savo lėšų. Tokiu būdu susikaupia didesnė suma, o jūsų senatvės pensija ženkliai išauga. II pakopoje esantys pinigai pasiekiami tik sulaukus pensijos

  • Jeigu sukaupėte <3000 eur, gausite vienkartinę išmoką,
  • Jeigu sukaupėte tarp 3 ir 10 tūkst. eurų – gausite periodinę išmoką, iki kol krepšelis „baigsis“. Visko iškart imti negalima.
  • Jeigu sukaupėte virš 10 tūkst. eurų – perkate anuiteto paslaugą (privaloma) ir periodines išmokas gaunate visą likusį gyvenimą arba pagal atidėjimą, ribotą laiką.

Anuitetas skamba kaip daug geresnis variantas, tačiau didžioji dalis Lietuvos gyventojų tikriausiai nesukaups jam reikalingos sumos…

Galite kaupti ir investicinio gyvybės draudimo pagalba. Tai ne tik puikus būdas sukaupti oriai senatvei, bet ir visą laikotarpį turėti gyvybės, traumų ir kritinių lygų apsaugas.

Trečiasis lygis arba trečioji pakopa – savarankiškas papildomas kaupimas. Tai efektyviausias ir didžiausią finansinę naudą turintis sprendimas. Čia jau jūs patys pasirenkate, kiek ir kada norite skirti kaupimui. Pagal norus ir galimybes galite mokėti 10, 20, 500 eurų kas savaitę, mėnesį ar metus. Tačiau kuo daugiau skirsite, tuo daugiau ir sutaupysite.

Kaupdami trečioje pakopoje taip pat esate laisvi nuo valstybės kontrolės. Jeigu su pirma ir antra pakopa išmokas gaunate tik sulaukę pensinio amžiaus, čia išsiimate, kiek norite ir kada norite. Statistiškai įrodyta, kad kaupiant vienodą trukmę laiko bei mokant vienodas įmokas, III pakopa uždirba daugiausiai. Esant itin teigiamiems investicijų grąžos scenarijams, iš III pakopos galite gauti tiek pat, kiek iš I ir II kartu sudėjus…

Beje, III pakopoje galite kaupti ir investicinio gyvybės draudimo pagalba. Tai ne tik puikus būdas sukaupti oriai senatvei, bet ir visą laikotarpį turėti gyvybės, traumų ir kritinių lygų apsaugas.

Scenarijus A – kaupiate tik Sodros įmokas (numatoma pensija sieks ~40% pajamų)

Scenarijus B – kaupiate Sodroje ir II pakopos pensijų fonde (numatoma pensija sieks ~50-70% pajamų)

Scenarijus C – kaupiate Sodroje, II pakopos pensijų fonde ir savarankiškai kaupiate III pakopoje (numatoma pensija sieks 80+% turėtų pajamų)

Ką sako žmonės?

Žmonių nuomonės pensijų kaupimo klausimais yra skirtingos. Tačiau jos skirtingos dėl vienos, paprastos priežasties – trūksta informacijos. Nei valstybė, nei kaupimo bendrovės neatlieka pakankamai gero darbo žinių sklaidos aspektu. Apklausus respondentus apie pensijų sistemos trūkumus, pagrindiniu įvardijamas žinių bei informacijos stygius.

Dėl to kaltos ne tik valstybė ir kaupimo bendrovės, tačiau ir mes patys. Profsąjungos bei darbdaviai – nesuinteresuoti, o ir patys žmonės dažnai patingi pasirūpinti ateitimi. Paklausėme dviejų asmenų, kokios pensijos jie tikisi ir kaip jie kaupia?

(Romualdas, 57)

„Dirbti pradėjau dar senais laikais, tada kitaip su pensijomis buvo. Ilgai negalvojau, galbūt net ir nelaukiau. Kaupti antroje pakopoje prieš kokį dešimtmetį prikalbino žmona.  Zyzė, kad nueičiau, bet sunkiai prisiverčiau. Kaip ir sakiau – nemačiau reikalo. Bet galų gale nuėjau. Pirmus kelis metus net nežinojau, kaip ten viskas laikosi, bet neseniai pradėjau domėtis. Na, smarkiai įsitraukiau. Dabar, aišku, didelės pensijos nebesitikiu, nes per vėlai kaupti pradėjau, bet kiek prognozuoja, pragyvenimui užteks. Apie keliones ar pramogas nėra, ką kalbėti, bet šiaip užteks.“

(Vilma, 34)

„Kaupiu visose pakopose. Nors nežinau nei ką, nei kiek, nei AR gausiu, man tas leidžia ramiau jaustis. Bent jau trečia pakopa, savarankiškas kaupimas, užtikrina šiokį tokį stabilumą. Ten dar yra tas pliusas, kad galima išsiimti, bet aš tik kaupiu senatvei. Iš valstybės tikiuosi nedaug, tačiau iš savęs reikalauju tikrai nemažai. Atidedu fiksuotą pajamų dalį ir noriu sukaupti tiek, kad nereikėtų dėl kažko skųstis. Na, o kaip bus – pažiūrėsim.“

Parengė – draudimosprendimai.lt